Etninės kultūros globos taryba palaiko Ukrainą, besikaunančią už savo ir mūsų visų laisvę. Smerkiame Rusijos agresiją ir neteisėtą Rusijos įsiveržimą į Ukrainos teritoriją.

Ukrainos žmonės, visa širdimi ir mintimis esame su Jumis!

Padėkime Ukrainai, suteikdami finansinę paramą: https://www.blue-yellow.lt/lt/

Informuojame, kad jau paskelbtos itin išsamios Pagrindinio ugdymo etninės kultūros programos įgyvendinimo rekomendacijos, kurias Nacionalinės švietimo agentūros užsakymu parengė Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga. Šios rekomendacijos – tai didžiulė pagalba mokytojams, kurie moko etninės kultūros kaip atskiro dalyko arba siekia sėkmingo etninės kultūros integravimo su kitais dalykais.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, atnaujindama įvairių dalykų bendrąsias programas, dar 2022 metais patvirtino Etninės kultūros bendrąją programą 1–12 klasėms >>>. Atskirų dalykų atnaujintos bendrosios programos yra papildomos jų įgyvendinimo rekomendacijomis, tačiau Etninės kultūros programa iki šiol tokių rekomendacijų neturėjo, išskyrus iš dalies parengtas rekomendacijas dėl Etninės kultūros programos įgyvendinimo 11–12 klasėse. Pradinio ugdymo etninės kultūros programos įgyvendinimo rekomendacijos buvo parengtos ir paskelbtos prieš mėnesį, o dabar jau turime ir Pagrindinio ugdymo etninės kultūros programos įgyvendinimo rekomendacijas.

Pradinio ugdymo etninės kultūros programos įgyvendinimo rekomendacijos >>>

Pagrindinio ugdymo etninės kultūros programos įgyvendinimo rekomendacijos >>>

EKGT informacija

Rugpjūčio 15 d. Lietuvoje švenčiama Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena). Kokia šios šventės prasmė ir papročiai, kodėl toks pavadinimas?

Žolinė yra ne tik religinė, bet ir kultūrinė šventė, kuri sujungia krikščioniškąsias tradicijas su senaisiais lietuvių papročiais ir gamtos ciklais.

Tradicijos ir papročiai. Žolinė siejama su derliaus nuėmimo švente. Šią dieną tikintieji neša į bažnyčią žolynus, vaisius ir daržoves, kad būtų pašventinti. Manoma, kad pašventinti žolynai ir derlius saugos namus ir šeimą nuo blogio ir ligų.

Žolinė yra skirta pagerbti Švč. Mergelės Marijos ėmimą į dangų.

Nuo Žolinės gamta pradeda rudenėti. Buvo paprotys pinti vainikus iš įvairių žolynų ir gėlių, simbolizuojančių padėką už derlių.

Per Žolinę susitinkama su giminėmis ir draugais, lankomasi kaimo, muziejų, miestų šventėse, mugėse, kultūriniuose renginiuose. Tikintieji vyksta į šventąsias vietas, tokias kaip Šiluva, Pivašiūnai, Krekenava ir kt., kur vyksta atlaidai, iškilmingos pamaldos ir procesijos.

Šventės pavadinimas

Žolinė yra viena iš švenčių, kurios pavadinimas yra vienaskaitinis. Kodėl toks pavadinimas, kaip kirčiuoti pavadinimą, galima pasitikslinti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų banke https://www.vlkk.lt/konsultacijos/4037-zoline .

Valdo Voverio fotografija

2024 m. liepos 9 d. 15 val. vyks neeilinis Etninės kultūros globos tarybos posėdis. Posėdis vyks nuotoliniu būdu.

Posėdžio darbotvarkė:

1. Dėl etnografinio Mažosios Lietuvos regiono vėliavų patvirtinimo (10 min.).

2. Dėl atmintinų Lietuvių liaudies dainų metų 2025 m. įgyvendinimo plano patvirtinimo (20 min.).

EKGT informacija

Paveikslėlyje – rankšluostinės fragmentas iš Lietuvos nacionalinio muziejaus Etnografijos saugyklos

2024 m. birželio 17 d. Lietuvos savivaldybėms ir užsienio lietuvių bendruomenėms buvo išsiųstas Etninės kultūros globos tarybos raštas „Dėl septintosios Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados pirmojo etapo“ >>>. Rašte informuojama, kad 2024–2025 mokslo metais organizuojama jau septinta Olimpiada, savivaldybės kviečiamos dalyvauti Olimpiadoje.

Savivaldybių sprendimo organizuoti Olimpiadą laukiame iki š. m. lapkričio 25 d. el. paštu info@ekgt.lt (arba prašome informuoti toliau nurodytus kontaktinius asmenis). Rekomenduojame pirmąjį Olimpiados etapą rengti ne anksčiau kaip 2024 m. gruodžio 2 d.

Jeigu savivaldybėje norą dalyvauti Olimpiadoje pareiškia mažai mokinių (1–4), rekomenduojame bendradarbiauti su gretima savivaldybe ir Olimpiadą surengti kartu, į komisiją pakviečiant atstovus iš abiejų savivaldybių. Tokiu atveju vaikai vertinami atskirai (surašomi du protokolai – kiekvienai savivaldybei atskirai), kad mokiniai į regioninį turą būtų siunčiami nuo savo savivaldybės.

Primename, kad pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. V-651 Etninės kultūros olimpiados laimėtojai galės gauti papildomų balų stodami į aukštąsias mokyklas (papildomi taškai bus pridedami Olimpiados 1–3 vietų laimėtojams (10–12 klasių) stojant į bet kurią aukštąją mokyklą, į bet kurią programą. Pirmos vietos laimėtojai gaus 1,5 papildomo taško, antros vietos – 1 tašką, trečios vietos – 0,5 taško. Kelių olimpiadų laimėtojams gali būti pridėta iki 2,5 papildomo taško). Be to, pirmojo ir antrojo etapo laimėtojams dalyvavimas Olimpiadoje padeda įstoti į licėjus ar gimnazijas.