Iš visos Lietuvos suvažiavusius EKGT regioninių tarybų narius pasveikino Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Birutė Gailienė. Ji teigė, kad etninė kultūra yra tautinės tapatybės pagrindas, todėl etninei kultūrai būtina skirti ypatingą dėmesį. B. Gailienės teigimu, etninė kultūra ypač svarbi bendruomenėms, o savivaldos institucijos gali itin daug nuveikti globodamos etninę kultūrą.
Jonavos kultūros centro direktorius Sergejus Jefimenka atkreipė dėmesį, kad Jonavos kultūros centras kartu su krašto muziejumi etninei kultūrai puoselėti skiria nemažai dėmesio. Puoselėjant etninę kultūrą laikomasi dviejų krypčių: 1) orientuojamasi į autentiškų tradicijų išsaugojimą ir 2) stengiamasi jas pateikti derinantis prie šiuolaikinės visuomenės poreikių. Pagrindinė problema – kadrų stoka, nes pritraukti kvalifikuotus specialistus yra itin sunku.
Jonavos krašto muziejaus edukologė Rasa Kulytė-Libienė pristatė Jonavos krašto muziejuje vykdomas etnokultūrines edukacines programas. Jos pastebėjimu, puoselėjant etninę kultūrą svarbiausia – sukurti ryšį su auditorija ir ją gerbti; tikslas – padaryti taip, kad jaunoji karta didžiuotųsi savo kultūra ir norėtų ją saugoti. R. Kulytės-Libienės teigimu, sužadinti jaunų žmonių domėjimąsi etnine kultūra lengviausia pasitelkiant istorijas, mitus, sakmes ir nebijant naujų, modernių formų. Vienas iš sėkmingų jos vykdytų projektų „Nuo interpretacijos link tradicijos“ liudija, kad jaunosios kartos įtraukimas į etninę kultūrą kartais vyksta daug sėkmingiau, jeigu pasitelkiamos naujos formos ir tik tada einama tradicinių link. Kartu ji akcentavo, kad autentiškoms etnokultūros tradicijoms būtina skirti ypatingą dėmesį. Ji pati yra surinkusi nemažą pluoštą medžiagos apie Jonavos krašto tradicijas etnografinėse ekspedicijose, būtent šios medžiagos pagrindu yra kuriama visa dabartinė jaunosios kartos edukavimo bazė.
Rasa Kulytė-Libienė. "Etninės kultūros jungtis Tarp JKC Krašto muziejaus ir Jonavos rajono mokyklų">>>
Vienas svarbiausių posėdyje aptartų klausimų – pasirengimas jau antrus metus organizuojamai Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiadai.
Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė pasidžiaugė, kad Olimpiados laimėtojai jau gauna papildomus balus stodami į aukštąsias mokyklas. Ji informavo, kad spalio 11 d. Kauno tautinės kultūros centre vyks seminaras Olimpiados rengėjams, vertintojams ir mokytojams, ruošiantiems mokinius Olimpiadai. Daugiau informacijos apie seminarą >>>
Taip pat ji supažindino su Olimpiados sąlygų atnaujinimais. 1) Šiemet sudaroma galimybė Olimpiadoje dalyvauti ir penktokams. Taigi, šiais metais Olimpiadoje varžysis 5–8 ir 9–12 klasių moksleiviai. 2) Šiek tiek pakeistos etapų datos: pirmasis Olimpiados etapas vyks iki gruodžio 20 d, antrasis – iki kovo 1 d., trečiasis – iki gegužės 1 d., skiriant jam dvi dienas. Baigiamąjį Olimpiados etapą 2020 m. planuojama surengti balandžio 17–18 d. Alytuje, o kitais metais jis keliaus į kitą miestą. 3) Esminis pasikeitimas Olimpiadoje – etnokultūrinės raiškos užduotis keičiama užduotimi „Vaizdinis etnokultūrinės raiškos pristatymas su komentarais“. 4) Numatyta, kad EKGT parengs Olimpiados organizavimo rekomendacijas. Olimpiados testo užduotyse toliau bus plėtojama kalendorinių papročių tema.
Aptariant šiemet pirmą kartą organizuojamą Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkursą, pasisakė konkursui paraiškas pateikusias sodybas lankę EKGT regioninių komisijų atstovai (su konkurse dalyvaujančiomis sodybomis galima susipažinti čia>>>). Pastebėta, kad išrinkti geriausius bus tikrai nelengva, nes visos konkurse dalyvaujančios sodybos yra vertos pagyrimo. Vienų sodybų šeimininkus galima girti už pastangas išsaugoti arba atkurti autentišką sodybų architektūrą, kitus – už kūrybiškumą organizuojant etnokultūrines edukacijas. Kartu pastebėta, kad konkurse dalyvautų kur kas daugiau sodybų, jeigu kaimo turizmo verslo atstovai gautų daugiau žinių apie etninę kultūrą (tradicinę architektūrą, želdinius, kulinarinį paveldą, papročius ir t. t.) ir galimybes šiuos lobius panaudoti kaimo turizmo versle. Nutarta ateityje surengti seminarą kaimo turizmo verslo atstovams apie etninės kultūros pritaikymą kaimo turizmo sektoriuje. D. Urbanavičienė išsakė nuomonę, kad EKGT galėtų žengti ir kitą žingsnį – inicijuoti Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo pataisas, kuriomis būtų įtvirtintas didesnis dėmesys kultūriniam (ypač etnokultūriniam) turizmui.
Aptartas etninės kultūros projektų finansavimo iš Kultūros rėmimo fondo (toliau – KRF) lėšų per Lietuvos kultūros tarybą (toliau – LKT) klausimas. EKGT vyr. specialistė Regina Mikštaitė-Čičiurkienė apžvelgė, kiek etnokultūrinių projektų buvo finansuota per LKT bei rajonų savivaldybes 2014–2018 metais.
D. Urbanavičienė pastebėjo, kad etninės kultūros projektams LKT skiriama labai maža pinigų suma (šiemet – 350 000 Eur), todėl nėra remiami net labai aukšto lygio projektai. LKT teigimu, finansavimas etninei kultūrai mažinamas, nes mažėja etninės kultūros projektų paraiškų, tačiau taip yra tik dėl to, kad etnokultūrininkai projektų rašymu nusivylė – jie vis tiek nėra finansuojami. D. Urbanavičienė išskyrė dar vieną svarbią žemo etnokultūrinių projektų finansavimo per LKT priežastį: projektams vertinti parenkami ne šios srities ekspertai, todėl vertinimas dažnai nėra kompetentingas. Taip yra todėl, kad nėra išgryninta atskirų kultūros sričių (muzikos, dailės, etninės kultūros ir t. t.) sistema. Be to, didžioji KRF lėšų dalis skiriama įvairias kultūros sritis apimančioms programoms. D. Urbanavičienės teigimu, pavyzdžiui, Estijoje, finansavimas kultūros projektams skirstomas per atskirų kultūros sričių fondus, projektus vertina tik tos srities ekspertai. Tokiu būdu vykdant finansavimo paskirstymą rezultatas yra daug geresnis.
Nutarta išsiaiškinti, kiek ir kokių savivaldybėse vykdavusių reikšmingų etnokultūrinių projektų pastaruoju metu nutrūko dėl nepakankamo finansavimo iš Kultūros rėmimo fondo.
Dar vienas svarbus posėdyje aptartas klausimas – savivaldybių funkcijos užtikrinant valstybinę etninės kultūros globą.
D. Urbanavičienė pastebėjo, kad dėmesio etninės kultūros globai stinga ne vienoje Lietuvos savivaldybėje. To priežastis – savivaldybės nėra valstybiniu lygiu įpareigotos rūpintis etnine kultūra: tai jos gali daryti arba nedaryti savo nuožiūra. Šią mintį jau ne pirmus metus kelia Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Vilma Griškevičienė. Jos nuomone, jei etninės kultūros globa savivaldybėse būtų ne savarankiška, o valstybės deleguota funkcija (kaip ir, pavyzdžiui, lietuvių kalbos globos), visos savivaldybės būtų įpareigotos šiai sričiai skirti kur kas daugiau dėmesio.
D. Urbanavičienė informavo, kad EKGT kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą bei Lietuvos Respublikos Kultūros komitetą siūlydama koreguoti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą nustatant savivaldybių funkciją dėl etninės kultūros išsaugojimo ir puoselėjimo kaip valstybinę (valstybės perduotą savivaldybėms) funkciją (EKGT raštas >>>). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas šiam siūlymui pritarė (Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto raštas >>>). 2019 m. rugsėjo 25 d. klausimas svarstytas ir Kultūros komiteto posėdyje; nutarta įpareigoti Lietuvos savivaldybių asociaciją (toliau – LSA) dėl šio klausimo apklausti savivaldybes, nes anksčiau LSA pateikta informacija atspindi tik senos kadencijos savivaldybių nuomonę. EKGT įpareigota bendradarbiauti su savivaldybėmis vykdant šią apklausą. D. Urbanavičienė paprašė regioninių tarybų narius paraginti savo regiono savivaldybes pateikti atsakymus LSA dėl minėto siūlymo keisti Vietos savivaldos įstatymą.
Žemaitijos etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys informavo, kad rugsėjo 26 d. Varniuose vyko Žemaitijos tarybos organizuota konferencija „Vietovardžiai – tautos ir valstybės būties ženklai“, skirta Vietovardžių bei Žemaitijos atmintiniems metams. Joje pasidalinta geraisiais vietovardžių įamžinimo pavyzdžiais, pristatyta doc. dr. F. Kavoliūtės knyga „Žemė prašo nepamiršti vardų: mūsų mirusių kaimų knyga“, priimta rezoliucija, numatanti priemones vietovardžių naikinimo problemai spręsti.
D. Urbanavičienė informavo, kad lapkričio 13 d. EKGT kartu su Seimo nariu Vytautu Tumėnu organizuoja spaudos konferenciją ir apskritojo stalo diskusijas, kur planuojama pristatyti EKGT darbo grupės rengiamą Vietovardžių išsaugojimo koncepciją, dar kartą atkreipti dėmesį į vietovardžių naikinimo problemą bei pristatyti minėtą F. Kavoliūtės knygą.
Posėdžio dalyviai informuoti apie EKGT ką tik patvirtintas Lietuvos etnografinių regionų herbų ir vėliavų naudojimo tvarkas. Remdamasi 2019 m. gegužės 30 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtomis Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų bei Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymų pataisomis, kuriomis nuspręsta įtvirtinti Lietuvos etnografinių regionų herbų ir vėliavų teisinį reguliavimą, EKGT parengė Lietuvos etnografinių regionų herbų ir vėliavų naudojimo tvarkas>>>. Jos jau yra paskelbtos, tačiau tvarkos dar turės būti tikslinamos regionų herbus patvirtinus Prezidentui. Taip pat gali būti, kad etnografinių regionų heraldikos projektai bus keičiami, jeigu Lietuvos heraldikos komisija nutars, kad kai kurie iš jų turi būti patikslinti pagal dabartinius heraldinių ženklų reikalavimus.
EKGT informacija
