2016 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai nutarus stambinti studijų kryptis ir atsisakyti studijų šakų, iš Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašo buvo išbraukta Etnologijos ir folkloristikos studijų kryptis. Panaikinus šią studijų kryptį, Lietuvoje buvo nutrauktas etnologijos ir folkloristikos krypties studijų programų rengimas, vadinasi, iš esmės nustota rengti šios krypties specialistus.

Etninės kultūros globos taryba dėl Etnologijos ir folkloristikos studijų krypties panaikinimo jau ne kartą kreipėsi į atsakingas institucijas. Matydama vis labiau ryškėjančius neigiamus šios krypties panaikinimo padarinius – muziejuose, kultūros centruose ir kitur augantį etninės kultūros specialistų stygių – Taryba šių metų balandžio 7 d. dar kartą kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, ragindama grąžinti etnologiją ir folkloristiką į Studijų krypčių ir krypčių grupių sąrašą.

Balandžio 29 dieną įvyko IV Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados šalies etapas. 

Šiemet Olimpiados tema – Lietuvos etnografiniai regionai. Moksleiviai iš visos Lietuvos demonstruoja savo žinias apie Lietuvos etnografinių regionų tradicinę muziką, tautinį drabužį, patarmes, kulinarinį paveldą ir kitas savitas tradicijas.

Remiantis Etninės kultūros globos tarybos atliktu etninės kultūros būklės savivaldybėse tyrimu, atskirų savivaldybių indėlis į etninės kultūros globą yra labai skirtingas. Indėlis priklauso nuo atskirų savivaldybių vadovybės požiūrio į etninę kultūrą ir panašių dalykų.

Tarybos įsitikinimu, etninės kultūros globa turėtų būtų vienodai vykdoma visoje šalyje, nepriklausomai nuo vienos ar kitos savivaldybės vadovybės požiūrio. Todėl Taryba siūlo tobulinti etninės kultūros valstybinės globos savivaldybėse teisinį reglamentavimą, t.y. keisti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą, etninės kultūros globą nustatant ne kaip savarankišką, o kaip valstybės deleguotą savivaldybių funkciją. Šis pakeitimas taip pat užtikrintų, kad savivaldybėse etninės kultūros plėtrai, kaip ir lietuvių kalbos puoselėjimui arba jaunimo reikalams, būtų skiriamas atskiras finansavimas iš valstybės biudžeto, užtikrinami specialistų etatai ir t. t. 

Balandžio 26 d. Žemaičių kaimo muziejuje Telšiuose įvyko Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos posėdis.

Posėdyje aptarti etninės kultūros Žemaitijos savivaldybėse 2021 m. stebėsenos rezultatai ir tolimesnės gairės. Atkreiptas dėmesys, jog net šešiose Žemaitijos regiono savivaldybėse 2022-ieji paskelbti žemaičių kalbos metais. Nutarta parengti žemaičių kalbos metams skirtų renginių gidą. Diskutuota dėl galimybių pradėti mokyti žemaičių kalbos ir rašybos mokyklose.

Tartasi dėl tradicinio sporto žaidimo „ripkos“ populiarinimo plėtros. Apsispręsta parengti Žemaitijos etninei kultūrai nusipelnusių žmonių pagerbimo nuostatus. Aptarti siūlymai Etninės kultūros globos tarybos rengiamoms Lietuvos vietovardžių išsaugojimo  gairėms. Įteiktos padėkos neseniai įvykusios Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados komisijos nariams.

Žemaitijos regioninės tarybos informacija

Balandžio 25 d. Klaipėdos etnokultūros centre įvyko Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos posėdis.

ML regioninės tarybos pirmininkė Vilma Mišeikytė Griškevičė pristatė posėdžio klausimus: dėl tradicinės žvejybos Kuršių mariose įtraukimo į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, dėl EKGT siūlomo LR heraldinių ženklų įstatymo pakeitimo/papildymo projekto ir regiono heraldikos situacijos, dėl duomenų apie etnografinio Mažosios Lietuvos regiono ypatybes pateikimo. 

Mažosios Lietuvos regioninės tarybos informacija