Gegužės 5 d. Lietuvių kalbos institute įvyko Sūduvos metams skirta konferencija „Sūduvių tapatybės ženklai XXI amžiuje: kalba, kultūra, savimonė“.
Konferencijos dalyvius pasveikino Seimo narys Andrius Vyšniauskas, Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė.

Gegužės 3 d. įvyko tarpinstitucinis Seimo Kultūros komiteto, Kultūros ministerijos, Lietuvos kultūros tarybos ir Etninės kultūros globos tarybos atstovų susitikimas. Dalyvavo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, kultūros viceministrai Albinas Vilčinskas ir Daina Urbanavičienė, Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė, Etninės kultūros globs tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė ir nariai Jonas Rudzinskas, Nijolė Balčiūnienė, Loreta Sungailienė, Sandra Daugirdienė. 

Susitikime nagrinėti EKGT siūlymai dėl etninės kultūros finansavimo per Lietuvos kultūros tarybą tvarkos keitimo: siūlymas keisti prioritetų apibrėžtį, siūlymas tobulinti ekspertų atrankos modelį, siūlymas etninę kultūrą finansuoti kaip sritį ir kurti naujas etninės kultūros bei nematerialaus kultūros paveldo finansavimo programas, siūlymas didinti etninės kultūros projektų finansavimui skirtas lėšas. Plačiau apie EKGT siūlymus skaitykite čia >>>)

Deja, EKGT siūlymai Seimo Kultūros komiteto ir kitų dalyvavusių institucijų atstovų pritarimo nesulaukė. Etninės kultūros finansavimo tvarkos per Lietuvos kultūros tarybą tobulinimo klausimas iš esmės lieka atviras.

EKGT informacija

2016 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai nutarus stambinti studijų kryptis ir atsisakyti studijų šakų, iš Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašo buvo išbraukta Etnologijos ir folkloristikos studijų kryptis. Panaikinus šią studijų kryptį, Lietuvoje buvo nutrauktas etnologijos ir folkloristikos krypties studijų programų rengimas, vadinasi, iš esmės nustota rengti šios krypties specialistus.

Etninės kultūros globos taryba dėl Etnologijos ir folkloristikos studijų krypties panaikinimo jau ne kartą kreipėsi į atsakingas institucijas. Matydama vis labiau ryškėjančius neigiamus šios krypties panaikinimo padarinius – muziejuose, kultūros centruose ir kitur augantį etninės kultūros specialistų stygių – Taryba šių metų balandžio 7 d. dar kartą kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, ragindama grąžinti etnologiją ir folkloristiką į Studijų krypčių ir krypčių grupių sąrašą.

Balandžio 29 dieną įvyko IV Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados šalies etapas. 

Šiemet Olimpiados tema – Lietuvos etnografiniai regionai. Moksleiviai iš visos Lietuvos demonstruoja savo žinias apie Lietuvos etnografinių regionų tradicinę muziką, tautinį drabužį, patarmes, kulinarinį paveldą ir kitas savitas tradicijas.

Remiantis Etninės kultūros globos tarybos atliktu etninės kultūros būklės savivaldybėse tyrimu, atskirų savivaldybių indėlis į etninės kultūros globą yra labai skirtingas. Indėlis priklauso nuo atskirų savivaldybių vadovybės požiūrio į etninę kultūrą ir panašių dalykų.

Tarybos įsitikinimu, etninės kultūros globa turėtų būtų vienodai vykdoma visoje šalyje, nepriklausomai nuo vienos ar kitos savivaldybės vadovybės požiūrio. Todėl Taryba siūlo tobulinti etninės kultūros valstybinės globos savivaldybėse teisinį reglamentavimą, t.y. keisti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą, etninės kultūros globą nustatant ne kaip savarankišką, o kaip valstybės deleguotą savivaldybių funkciją. Šis pakeitimas taip pat užtikrintų, kad savivaldybėse etninės kultūros plėtrai, kaip ir lietuvių kalbos puoselėjimui arba jaunimo reikalams, būtų skiriamas atskiras finansavimas iš valstybės biudžeto, užtikrinami specialistų etatai ir t. t.