2021 m. gegužės 26 d. simpoziumą „Tautodailė šiuolaikinėje visuomenėje“ pradėjo Seimo nario Stasio Tumėno spaudos konferencija „Tautodailės tradicijos ir šiandienos iššūkiai“. 

Spaudos konferencijos dalyviai: Albinas Vilčinskas, kultūros viceministras; dr. Dalia Urbanavičienė, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė; Saulius Liausa, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius; Jonas Rudzinskas, Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas.

Gegužės 18 d. Etninės kultūros globos tarybos Tautinio paveldo produktų grupės ekspertai susitiko su tautinį paveldą kuruojančiais Žemės ūkio ministerijos ir VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros specialistais. Aptarti tautinio  paveldo informacinės sistemos  tobulinimo ir kiti klausimai.

EKGT išsakė pastebėjimą, kad iki šiol labai trūksta šiuolaikiškos, patogios internetinės svetainės, kurioje būtų galima pamatyti Lietuvos tautinio paveldo produktų gamintojų darbus. ŽŪM atstovai informavo, kad šiuo metu yra rengiamasi iš esmės tobulinti tautinio paveldo produktus pristatančią svetainę www.tautinispaveldas.lt. Naujoji svetainės versija atitiks visus modernioms svetainėms keliamus reikalavimus ir tikrai pradžiugins visus, ieškančius informacijos apie tautinio paveldo produktų gamintojus.

EKGT informacija 

Etninės kultūros globos tarybos ekspertai aptarė Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2021 m. gegužės 4 d. paviešintą atnaujintą Kultūros ir kūrybingumo plėtros programos (toliau – KKPP) projektą.

Jie atkreipė dėmesį, kad lyginant su pirminiu projektu šiame, iš esmės atnaujintame KKPP variante etninei kultūrai dėmesio atsirado kur kas daugiau – ypač pateikiant būklės analizę pagal Nacionalinio pažangos plano 4.5 uždavinį „Stiprinti istorinės atminties aktualizavimą visuomenėje“ ir 4.6 uždavinį „Atgaivinti visuomenei reikšmingą kultūros ir tautinį paveldą ir didinti jo naudojimą visuomenės poreikiams“. Pasidžiaugta, kad šiose KKPP dalyse ne tik dažnai naudojamas terminas „nematerialus kultūros paveldas“, bet ir terminai „etninė kultūra“ bei „tautinis paveldas“. Tačiau įsigilinus į konkrečių priemonių įvardijimą ir finansavimo projekcijas konstatuota, kad jose termino „etninė kultūra“ beveik nebelieka, o konkrečių priemonių šios srities vertės ir aktualumo visuomenėje didinimui akivaizdžiai trūksta.

Su EKGT pateiktomis pastabomis dėl Kultūros ir kūrybingumo plėtros programos projekto galima susipažinti čia: EKGT raštas S-76; Priedas.

EKGT informacija

Penktasis šių metų Etninės kultūros globos tarybos posėdis įvyko gegužės 11 d. nuotoliniu būdu. Pirmuoju punktu šiame posėdyje aptartas EKGT siūlymas kartu su Lietuvos Respublikos prezidentūra surengti renginį, skirtą etninės kultūros vaidmeniui kultūros ir regioninėje politikoje aptarti. EKGT įsitikinimu, toks renginys padėtų valstybiniu lygiu iškelti teisėkūrines ir kitas problemas, stabdančias etninės kultūros gyvavimą ir plėtrą.

2021 m. gegužės 6 ir gegužės 12 d. įvyko EKGT darbo grupės posėdžiai, kuriuose aptartas tradicinės žvejybos apibrėžimo klausimas. Šis klausimas analizuojamas reaguojant į Neringos savivaldybės kreipimąsi, kuriuo išsakytas susirūpinimas dėl įstatymo leidėjų svarstomo verslinės žvejybos uždraudimo, kuris siejasi ir su tradicinės žvejybos uždraudimu, o kartu ir su Kuršių nerijos žvejų tradicinio gyvenimo būdo bei kultūrinės tapatybės praradimu.