Etninės kultūros globos tarybos ketvirtasis 2021 metų posėdis vyks balandžio 13 d. 13.00 val. nuotoliniu būdu. Posėdžio darbotvarkėje numatyti klausimai:

1. Dėl planuojamo tradicinio žvejybos verslo Kuršių Nerijoje uždraudimo  (50 min.).
2. Dėl siūlymo surengti  forumą kartu su Prezidentūra dėl etninės kultūros vaidmens kultūros ir regioninėje politikoje (25 min.).
3. Dėl siūlymo papildyti Lietuvos Respublikos herbo, kitų herbų ir heraldinių ženklų įstatymo 3 straipsnį nauja dalimi (25 min.).
4. Dėl padėkos Japonijos ambasadoriaus Lietuvoje žmonai Y. Yamasaki už indėlį propaguojant tradicinių kanklių muziką Lietuvoje (10 min.).
5. Dėl regioninių tarybų siūlymų keisti Bendruosius regioninių etninės kultūros globos tarybų nuostatus dėl regioninių tarybų pirmininkų kadencijų (5 min.).
6. Dėl regioninės tarybos sudėties keitimo (5 min.).
7. Kiti klausimai (10 min.).

Tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė
Nuotraukoje – studijoje „Giedražolė“ sukurtas žolynas

Balandžio 12 dieną įvyko Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) ir Kultūros ministerijos atstovų susitikimas. Susitikimą inicijavo EKGT, norėdama išsakyti savo susirūpinimą dėl dėmesio stygiaus lietuvių etninei kultūrai ir apskritai lietuvybei svarbiuose Kultūros ministerijos dokumentuose.

Siekiant išsaugoti Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejų kaip gyvajį ir apginti šį muziejų sukūrusių muziejininkų Antano ir Vidos Sniečkų teises, Etninės kultūros globos taryba parengė raštą Seimo Kultūros komitetui. Kviečiame susipažinti su šiuo raštu >>>

Balandžio13 d. 11 val. Seime vyks Seimo nario Roberto Šarknicko spaudos konferencija „Dėl Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejaus situacijos bei „Gyvojo muziejaus“ įstatymo projekto įteisinimo galimybių“. Spaudos konferencijoje dalyvaus ir EKGT pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė. Stebėti spaudos konferenciją kviečiame čia >>>

EKGT informacija
Nuotrauka iš www.alkas.lt

Siekiant išsaugoti Vilkijoje beveik 300 metų senumo pastatą, kuriame ryškiausią pėdsaką paliko žymus XIX a. tautosakos rinkėjas kunigas Antanas Juška, visuomenės iniciatyva imta ieškoti žmogaus, kuris galėtų gyventi atkuriamoje muziejaus sodyboje ir taip padaryti ją gyvą. Tuo žmogumi tapo Arūnas Sniečkus, kuris buvo priimtas į muziejaus direktoriaus pareigas sudarant jam sąlygas apsigyventi muziejui priklausančiose patalpose.