EKGT posėdyje konstatuota, kad analogišką problemą – dėmesio stygių lietuviškoms tradicijoms ir lietuvybei apskritai – galima pastebėti ir Kultūros ministerijos (KM) strateginio veiklos plano projekte. Panašu, kad etninė kultūra KM strateginio veiklos plano projekte tapatinama su kultūros paveldu, tačiau kultūros paveldo apsaugai numatomos lėšos skiriamos išimtinai tik materialiam kultūros paveldui. Kartu galima pastebėti, kad jei tautinės daugumos – lietuvių – etninei kultūrai dėmesio beveik visai neskiriama, to negalima pasakyti apie tautinių mažumų kultūras. Joms dėmesio yra yra skiriama daug, tai atsiskleidžia analizuojant ir numatytą finansavimą.
EKGT nutarė, kad iš naujo pateikti pastabas XVIII Vyriausybės programos įgyvendinimo plano projektui jau nėra prasmės, nes jis tvirtinamas artimiausiu metu. Tačiau nutarta inicijuoti Tarybos susitikimą su kultūros ministru Simonu Kairiu ir išdėstyti Kultūros ministerijos strateginio veiklos plano projekto problemas. Taip pat nutarta inicijuoti forumą Prezidentūroje dėl etninės kultūros vietos kultūros politikoje.
Antras svarbus EKGT posėdyje svarstytas klausimas – siūlymas keisti Lietuvos Respublikos muziejų įstatymą. Šis siūlymas EKGT iniciatyva buvo pateiktas Seimui svarstyti jau 2019 metais. Jo esmė – gyvojo muziejaus, t. y. muziejaus, kuriame gyvai atkuriamos tam tikros kultūros, gamtinės aplinkos ar istorinio laikotarpio sąlygos, Muziejų įstatyme įtvirtinimas. Teikti tokį siūlymą paskatino A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejuje susidariusi situacija – Kauno rajono valdžios sprendimas iškraustyti iš muziejaus sodyboje esančio buto šio muziejaus įkūrėjus, kurių pasišventimo dėka A. ir J. Juškų muziejus yra tapęs unikaliu, bendruomenę telkiančiu etninės kultūros židiniu. Deja, Seimas dėl Muziejų įstatymo keitimo iki šiol nėra apsisprendęs ir lieka teisiškai nereglamentuoti muziejininkų gyvenimo muziejaus aplinkoje atvejai, kokių Lietuvoje esama ne vienas.
Nutarta kreiptis į Kauno rajono savivaldybę ir prašyti pratęsti sutartį su A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejaus įkūrėjais A. ir V. Sniečkais. Be to, nutarta iš naujo pradėti dialogą su Kultūros ministerija ir Seimo Kultūros komitetu dėl Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo keitimo siūlant įteisinti gyvuosius muziejus.
Trečias EKGT posėdyje analizuotas klausimas – Etnografinių regionų heraldinių ženklų įteisinimas. Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Vilma Griškevičienė informavo, kad Mažosios Lietuvos taryba apsisprendė kreiptis į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti susidariusią konfliktinę situaciją tarp Mažosios Lietuvos bendruomenės ir Lietuvos heraldikos komisijos (LHK). Mažosios Lietuvos bendruomenė, kuriai šiuo atveju atstovauja Mažosios LIetuvos taryba ir visų regiono savivaldybių atstovai, remdamasi dviem mokslinėmis studijomis, siūlo regiono heraldikoje rinktis briedžio simbolį, o LHK tam nepritaria. Diskusija vyksta jau penkti metai. Mažosios Lietuvos taryba nutarė prašyti, kad Prezidentas paremtų Mažosios Lietuvos bendruomenės poziciją. Mažosios Lietuvos tarybos nuomone, renkant regiono heraldinius ženklus vietos bendruomenės žodis turėtų būti lemiamas. Be to, 2023 metais bus švenčiamos Mažosios Lietuvos susijungimo su Lietuva 100-osios metinės ir regionas norėtų turėti patvirtintą heraldiką. EKGT posėdyje nutarta, kad į Prezidentą kreipsis ir EKGT, palaikydama Mažosios Lietuvos tarybos poziciją. Taip pat nutarta kitame EKGT posėdyje išgryninti siūlymus dėl Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo keitimo, kuriais būtų įtvirtinta nuostata, kad kuriant vietos heraldinius ženklus privaloma atsižvelgti į vietos bendruomenės nuomonę.
Analizuojant Etnografinių regionų heraldinių ženklų įteisinimo klausimą, aptarta heraldikos situacija ir kituose Lietuvos regionuose. Pristatytos visų EKGT regioninių tarybų nuomonės dėl regionų herbų, kuriuos ruošiamasi teikti Lietuvos Respublikos Prezidentui tvirtinti. D. Urbanavičienė informavo, kad Žemaitijos regioninė taryba regiono heraldinių ženklų klausimą svarstė 2021 m. sausio 23 d. posėdyje ir nutarė, kad reikia praplėsti 1994 ir 1998 metais parengtos Žemaitijos heraldikos aprašymus bei vystyti tolimesnes diskusijas su visuomene siekiant plačiau pristatyti ir išaiškinti sukurtus ženklus. Aukštaitijos regioninė taryba savo regiono heraldinių ženklų klausimą svarstė 2020 m. gruodžio 11 d. posėdyje. Dauguma Aukštaitijos tarybos narių konstatavo, kad Aukštaitijos heraldika neprigijo, nutarta inicijuoti Aukštaitijos regiono heraldinių ženklų keitimą. Sudaryta darbo grupė iš regioninės tarybos narių, nutarta į ją pakviesti istorikų, mitologų, heraldikos žinovų. Taip pat nutarta inicijuoti viešą diskusiją savivaldybėse. Dzūkijos (Dainavos) regioninė taryba savo regiono heraldikos klausimą svarstė 2021 m. vasario 26 d. posėdyje ir nutarė, kad Dzūkijos heraldika regione puikiai prigijo ir ją galima teikti Prezidentui tvirtinti. Suvalkijos (Sūduvos) regioninė taryba regiono heraldikos klausimą aptarė 2021 m. vasario 25 d. posėdyje ir taip pat pritarė regiono herbo teikimui Prezidentui. Visos regioninės tarybos nutarė, kad reikia kreiptis į LHK ir prašyti pateikti informaciją dėl reikalavimų techniniams parametrams, kuriuos turi atitikti galutiniam įteisinimui teikiami etnografinių regionų herbų ir vėliavų etalonai. EKGT posėdyje nutarta šį siūlymą įgyvendinti.
Aptariant kitus EKGT posėdžio klausimus nutarta siekti, kad 2022 metai būtų paskelbti Sūduvos metais, siejant tai su Melno taikos, kuria Sūduva buvo pripažinta Lietuvos dalimi, jubiliejumi. Taip pat aptartas Regioninių etninės kultūros globos tarybų pirmininkų kadencijų trukmės ir skaičiaus klausimas. Nutarta dėl jo balsuoti elektroniniu būdu. Patvirtinta nauja Mažosios Lietuvos regioninės tarybos narė – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Skiotytė-Radienė.
2021 m. kovo 9 d. tarybos posėdžio protokolas
EKGT informacija
