2026 metais etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurse buvo išskirtos trys nominacijos: „Etnografinė sodyba“, „Etnokultūrinės veiklos“ ir „Kulinarinis paveldas tradicinėje aplinkoje“. Pristatome konkurso laureatus.

Nominacija „Etnografinė sodyba“

I vieta – sodyba „Ėvė“. Mažoji Lietuva

Ingos Šarakauskės sodyba „Ėvė“ įsikūrusi Minijos (Mingės) kaime, Nemuno deltos regioniniame parke, dar vadinamame lietuviškąja Venecija. Čia dera pamario krašto gamtos ir kultūros paveldas bei šiuolaikiniam poilsiui pritaikyta aplinka. Sodybos svečiai kviečiami pažinti Mažosios Lietuvos tradicijas, žvejoti, stebėti paukščius ir ilsėtis.

Tai buvusi Minijos kaimo mokyklos sodyba, kurioje išliko gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai – staldas, skūnia bei rūsys. Dabartiniai sodybos pastatai siejami su 1900 metais, tačiau mokyklos istorija šioje vietoje gerokai senesnė: Kultūros vertybių registro duomenimis, vienos klasės pradžios mokykla čia veikė jau 1736 metais, o 1750 metais jai skirtas žemės sklypas.

Sodyba išsiskiria darnia skirtingų laikotarpių pastatų architektūra. Pagrindinis medinis namas dengtas molio čerpėmis, jo išorė vertikaliai apkalta lentomis su lentjuostėmis. Pastatą puošia Mažosios Lietuvos liaudies architektūrai būdingi drožinėti lėkiai, vėjalentės, karnizinės lentos, langų apvadai ir langinės. Išlaikytas kraštui būdingas spalvų derinys: rausvi arba natūralaus medžio atspalvio fasadai, balti langų rėmai ir tamsesnės stogų bei apdailos detalės. Rekonstruojant sodybą dėl spalvinių sprendimų konsultuotasi su architektais Martynu ir Marija Purvinais.

Išsaugoti buvusios mokyklos pastatų tūriai, konstrukcijos ir vidaus suplanavimas. Pagrindiniame name tebėra koklinė krosnis, o šeimininkai saugo rekonstrukcijos metu rastus baldus bei buities rakandus. Edukacijoms naudojami ir kitų Minijos kaimo gyventojų padovanoti senieji daiktai. Sodybos architektūriniai bei spalviniai sprendimai pristatyti kaip Mažosios Lietuvos tradicinės architektūros pavyzdys. 2024 metais sodyba įvertinta Saugomų teritorijų produkto ženklu už autentiškumą ir indėlį puoselėjant Mažosios Lietuvos kultūrą.

2026 m. spalio 23 d. Etninės kultūros globos tarybos (EKGT, Taryba) atstovai dalyvavo nuotoliniame Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Studijų komiteto posėdyje, kur buvo svarstytos galimybės sugrąžinti etnologijos ir folkloristikos studijų kryptį į Lietuvos aukštąsias mokyklas. EKGT nariai atkreipė dėmesį į didėjantį etninės kultūros specialistų trūkumą ir būtinybę užtikrinti nuoseklų jų rengimą.

Posėdyje dalyvavo EKGT Švietimo ir mokslo darbo grupės nariai: Tarybos pirmininkas Virginijus Jocys, pirmininko pavaduotoja doc. dr. Dalia Senvaitytė, prof. dr. Daiva Vyčinienė, doc. dr. Dalia Urbanavičienė ir prof. dr. Lina Petrošienė. Posėdžiui vadovavo Kauno technologijos universiteto studijų prorektorė prof. dr. Kristina Ukvalbergienė.

Būtina atkurti nuoseklų etnologijos specialistų rengimą

Pristatydamas svarstomą klausimą, Virginijus Jocys pabrėžė, kad etnokultūrinio ugdymo plėtra, specialistų rengimas ir etnokultūrinių tyrimų stiprinimas yra vieni iš svarbiausių Tarybos veiklos uždavinių. Jis priminė, kad 2016 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pertvarkius studijų sąrašus ir atsisakius studijų šakų, etnologijos ir folkloristikos kryptis buvo išbraukta ir taip buvo išardyta nuosekli šios srities specialistų rengimo sistema, apėmusi bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijas. Dėl to ilgainiui vis labiau ryškėja kvalifikuotų etninės kultūros specialistų trūkumas. Pasak V. Jocio, EKGT nariai, anksčiau svarstę šią problemą, daugiausia pritarė savarankiškos etnologijos ir folkloristikos studijų krypties atkūrimui. Kartu buvo svarstomos ir kitos galimybės – jungtinės studijų programos bei perkvalifikavimo studijos, kurios padėtų greičiau patenkinti specialistų poreikį.

Artėjant Vėlinėms, kviečiame puoselėti lietuviškus šio laikotarpio papročius, skatinti vaikų ir jaunimo domėjimąsi savo krašto tradicijomis, stiprinti bendruomeniškumą ir pagarbą išėjusiųjų atminimui.

Vėlinių laikotarpis lietuvių tradicinėje kultūroje nuo seno buvo skirtas ne tik mirusiesiems pagerbti, bet ir giminystės bei bendruomeniniams ryšiams stiprinti, gerumui, atjautai ir dėkingumui išreikšti.

Rekomenduojame spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje organizuoti veiklas, kurios padėtų vaikams, jaunimui ir bendruomenėms geriau pažinti bei puoselėti šias tradicijas:

• Pagerbti protėvių ir kraštui nusipelniusių žmonių atminimą – rengti išvykas į kapines, pilkapius, istorines ir atminimo vietas, tvarkyti apleistus kapus, lankyti partizanų ir kitų Lietuvos istorijai svarbių asmenybių atminimo vietas.
• Pažinti Vėlinių papročius ir jų prasmę – rengti edukacinius užsiėmimus, pasakojimų vakarus, supažindinti su protėvių požiūriu į mirtį ir su tradiciniais mirusiųjų pagerbimo būdais, įvairiuose Lietuvos regionuose išlikusiais papročiais, tarp jų – Vėlinių laužų kūrenimu Dzūkijoje (Dainavoje), giedojimo ir muzikavimo tradicijomis Žemaitijos kapinėse.
• Pažinti mirusiųjų paminėjimo papročius kitu metų laiku, pavyzdžiui, Kapinių šventes Mažojoje Lietuvoje, mirusiųjų paminėjimo papročius per Kūčias ir pan.
• Stiprinti kartų, giminystės ir kaimynystės ryšius – skatinti vaikus domėtis savo šeimos ir giminės istorija, kurti genealoginius medžius, užrašyti vyresniųjų pasakojimus, rengti skirtingas kartas suburiančius susitikimus.
• Puoselėti rudens laikotarpio bendrystės tradicijas – kurti papuošimus iš rudens derliaus gėrybių ir gamtinių medžiagų organizuojant kūrybines dirbtuves, rengti tradicinių rudens turgų (tokių kaip Simajudo turgus, kuris buvo dar vadinamas Vėlių paminėklais) papročius atspindinčias šventes, bendruomenių stiprinimui skirtas vakarones ir kitus renginius.
• Skatinti gerumą ir atjautą – organizuoti bendruomenines pagalbos ir paramos iniciatyvas, lankyti vienišus žmones, senjorus, padėti tiems, kuriems reikia dėmesio ir pagalbos.

Taip pat svarbu atsakingai vertinti Lietuvoje populiarėjančių Helovino renginių turinį. Kol ši veikla nėra reglamentuota įstatymiškai, rekomenduojame švietimo įstaigoms ir savivaldybių kultūros centrams atsakingai vertinti tokių renginių turinį, atsižvelgti į vaikų amžių ir emocinį jautrumą, daromą psichologinę žalą dėl perteklinio gąsdinimo, siaubo ir žiaurumo vaizdavimo, atsakingai vertinti išvykas su mokiniais į tokius renginius ir tuo labiau vengti tokių vaizdinių savo organizuojamuose renginiuose.

Kviečiame spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje daugiau dėmesio skirti lietuviškų Vėlinių papročių pažinimui ir puoselėjimui, ieškoti patrauklių, kūrybiškų būdų jų prasmei atskleisti, ypač vaikams ir jaunimui.

Tikimės, kad iniciatyvos padės išsaugoti gyvąsias mūsų krašto tradicijas, stiprins kartų ryšius ir skatins bendruomenes šį laikotarpį įprasminti atmintimi, gerumu ir bendryste.

Onos Drobelienės nuotraukoje – Margionių kaimo kapinaitėse išlikusi senoji tradicija – Vėlinių laužai. Apeigos Margionių kapinėse trunka aštuonias dienas – oktavą.

EKGT informacija

Šių metų spalio 16 d. SMK Aukštojoje mokykloje įvyko respublikinė konkursinė tautodailės karpinių paroda, dedikuota karpinių atgaivintojos Julijos Daniliauskienės 100-osioms gimimo metinėms.

Renginyje apsilankęs Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) pirmininkas Virginijus Jocys pasveikino parodos autorius bei organizatorius ir pažymėjo karpinių meno svarbą Lietuvos tautodailės paveldui. V. Jocys prisiminė ankstesnes šio žanro parodas įvairiuose Lietuvos regionuose bei džiaugėsi galimybe gyvai susitikti su meistrais bei bendruomene.

Parodos atidarymo nuotaiką kūrė Vilniaus Grigiškių „Šviesos“ gimnazijos folkloro ansamblis „Dainorėliai“ (vadovė Dalia Mackevičienė).

Kompetentingai komisijai įvertinus darbų visumą, buvo išrinkti bei pagerbti parodos laureatai:

• I vieta: Genutė Bučiūnienė ir Nojus Žusinas

• II vieta: Virgita Kalinovienė ir Odeta Bražėnienė

• III vieta: Virginija Makuškienė ir Alma Stugienė

Išliekamąją vertę renginiui suteikė pristatytas parodos katalogas „Simetrinis karpinio kodas“ (sudarytojos Laimutė Fedosejeva ir Ramutė Kraujalienė). Renginio metu tradicijų puoselėtojus taip pat nudžiugino parodos rėmėja Vilija Navickienė, padovanojusi šviesios atminties kūrėjo Klaido Navicko kūrybos knygų.

Po oficialiosios dalies vyko nuoširdūs pašnekesiai apie tradicinio karpinių žanro šiandieną, ateities perspektyvas ir naujus kūrybinius sumanymus. EKGT pirmininkas V. Jocys išreiškė padėką Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkei Ramutei Kraujalienei bei jos bendraminčiams už tautodailės sklaidą ir šiltą bendravimą.

V. Jocio nuotrauka

EKGT informacija

2026 m. spalio 26–27 d. vyks Etninės kultūros globos tarybos rengiami nuotoliniai seminarai, skirti pasaulio lietuvių bendruomenių nariams ir lituanistinių mokyklų mokytojams. Seminaruose bus nagrinėjamos lietuvių rudens šventinės tradicijos, o dalyviai galės užduoti rūpimus klausimus.

Kviečiame registruotis ir dalyvauti!

Registracijos nuoroda: https://forms.gle/vYXvntMp5FRvSaBYA

Seminarų programa

Spalio 26 d.:

• 19:00–20:00 val. – Etninės kultūros olimpiada – ilgai puoselėta svajonė. Doc. dr. Dalia Urbanavičienė.
• 20:00–21:00 val. – Rudens švenčių kalendoriniai papročiai. Prof. Libertas Klimka.

Spalio 26 d. seminaro prisijungimo nuoroda

Spalio 27 d.:

• 19:00–20:00 val. – Rudens švenčių folkloras. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos muzikinio folkloro archyvo vedėja Varsa Liutkutė–Zakarienė. 

• 20:00–21:00 val. – Namų apyvokos reikmenys. Lietuvos etnografijos muziejaus vyr. muziejininkė Vida Olechnovičienė.

Spalio 27 d. seminaro prisijungimo nuoroda

Paskaitų laikas nurodytas Lietuvos laiku, todėl dalyviai turėtų patikrinti laiko skirtumą savo šalyje.

EKGT informacija