Ruošiantis Laisvės gynėjų dienai Etninės kultūros globos taryba parengė karinių-patriotinių dainų grojaraštį, sudarytą iš visoje Lietuvoje atpažįstamų dainų. Šios dainos – tai gyva istorinė atmintis, lydėjusi Lietuvą laisvės kovų metais. Jų dainavimas – tai ne tik pagarba žuvusiems už Lietuvos laisvę, bet ir bendrystės, pilietiškumo stiprinimas.

EKGT kviečia bendruomenes, mokyklas, kultūros įstaigas, kolektyvus ir visus gyventojus naudotis šiuo grojaraščiu bei kitomis patriotinėmis dainomis susibūrimuose, renginiuose, šeimose.

Trijų Karalių švente užbaigiamas tarpušventis.  Katalikų bažnyčios liturgijoje ši šventė skirta prisiminti Naujajame Testamente aprašytam įvykiui, kai iš Rytų šalies į Jeruzalę pasveikinti gimusio kūdikėlio Jėzaus atvyko stebuklingos žvaigždės vedami trys išminčiai – Kasparas, Merkelis ir Baltazaras. Liaudies sąmonėje išminčiai virto karaliais, nusistovėjo saviti papročiai.

Lietuvoje nuo XVI a. žinomas paprotys šios šventės proga žymėti duris trim kryželiais arba pirmosiomis karalių vardų raidėmis – taip siekiama apsaugoti namus nuo piktųjų dvasių. Daugeliu atvejų Lietuvos kaimuose XIX–XX a. namus šiais simboliais pažymėdavo persirengėliai „trys karaliai“. Jie aplankydavo kiekvienus namus, visus sveikindami giesmėmis, vaišindamiesi ir rinkdami dovanas. Nors šių persirengėlių vaidinimai daugiausia krikščioniško siužeto, tačiau šis paprotys perėmė ir kai kuriuos senesnės kilmės motyvus: pavyzdžiui, užėję į namus „trys karaliai“ duodavo vaikams dovanų ir eidavo su jais ratelius, o Aukštaitijoje „karaliai“ vilkėdavo išverstais kailiniais (kaip būdinga ir kitiems kalendorinių švenčių persirengėliams).

Seniau ši diena dar buvo vadinama Kūčelėmis.

Latvijoje sausio 6-oji iki šiol vadinama Žvaigždės arba Žvaigždžių diena. Ji žymi trumpiausių naktų laikotarpio pabaigą, o apie dienos pailgėjimą buvo patogu spręsti pagal Oriono trijų žvaigždžių padėtį po saulėlydžio: trumpiausių dienų vakarais jos teka tiesiai rytuose, o dienoms ilgėjant ši žvaigždžių trijulė sutemus sužimba vis aukščiau. Oriono žvaigždynas mūsų protėviams kažkada buvo puikiu kalendorinių darbų orientyru, tad ir vadintas jis įvairiai – Šienpjoviais, Pjovėjais, Kūlėjais, Trimis mergelėmis verpėjomis, Trimis Karaliais.

EKGT informacija

Linkime jaukių švenčių ir gražių akimirkų su artimaisiais!

Etninės kultūros globos taryba 2026 m. paskelbė atmintinais Kanklių metais, papildydama ir prisidėdama prie Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos dėl Skriaudžių kanklių ansamblio 120-ies metų sukakties minėjimo.

1906 m. Skriaudžiuose buvo įkurtas pirmasis Lietuvoje kanklių ansamblis ir 2026 m. minimos 120-osios šio ansamblio įkūrimo metinės.

Mūsų šalyje kanklės nuo seno vertintos kaip ypatingas muzikos instrumentas, o kankliavimas Lietuvoje yra išlikęs kaip ilgametę savito muzikavimo tradiciją tęsiantis gyvasis kultūros paveldo reiškinys.

Skriaudžiuose įkurtas pirmasis Lietuvos kanklių ansamblis padarė didelę įtaką tautiškumo stiprinimui ir muzikavimo kanklėmis plėtrai, nuo XX a. pradžios kanklės yra laikomos lietuvių kultūros bei Lietuvos nepriklausomybės simboliu ir iki šiol tebenaudojamos taip tautinio identiteto ženklas. Kankliavimo tradicijos tęstinumu rūpinasi įvairios kanklininkų bendruomenės, plečiasi kankliavimo raiška, didėja kanklių gamybos meistrų poreikis, o šios srities puoselėtojai siekia kanklių ir kankliavimo tradiciją įrašyti į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Etninės kultūros globos taryba siūlo Lietuvos Respublikos valstybės institucijoms, savivaldybėms, žiniasklaidos priemonėms, nevyriausybinėms organizacijoms, užsienio lietuvių bendruomenėms aktyviai prisidėti prie atmintinų Kanklių metų įgyvendinimo 2026 metais.

EKGT kartu su savivaldybėmis parengė Kanklių metų įgyvendinimo 2026 metais veiksmų planą. Su planu galima susipažinti Tarybos nutarime Nr. TN-18 „Dėl Kanklių metų įgyvendinimo 2026 metais veiksmų plano patvirtinimo“.

Taryba 2025-12-02 nutarimu Nr. TN-19 patvirtino Kanklių metų ženklą. Taryba kviečia Kanklių ženklą 2026 metais naudoti kuo plačiau: leidiniuose, renginių atributikoje, interneto svetainėse, susirašinėjimo dokumentuose, ant suvenyrų ir t. t. 

Kanklių metų logotipų versijos pateikiamos žemiau:

/media/image/Kankliu-metai-2026_logotipas.png

/media/image/Kankliu-metai-2026_logotipas_JUODAS.png

/media/image/Kankliu-metai-2026_logotipas_BALTAS.png

EKGT informacija

2025 m. gruodžio 1–2 d. Etninės kultūros globos taryba surengė nuotolinius seminarus, skirtus pasaulio lietuvių bendruomenių nariams ir lituanistinių mokyklų mokytojams. Seminaruose buvo nagrinėjamos lietuvių žiemos šventinės tradicijos, taip pat vyko praktiniai užsiėmimai, kuriuos dalyviai galės pritaikyti savo veikloje.

Seminarų metu Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė apžvelgė žiemos kalendorinius papročius, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektorė, etnomuzikologė Lijana Šarkaitė-Viluma pristatė žiemos švenčių folklorą. Taip pat skaityti pranešimai apie senąsias dovanojimo tradicijas Lietuvoje ir lietuviško tradicinio šiaudinio sodo rišimą, vyko kūrybinės dirbtuvės.

Etninės kultūros globos taryba taip pat pasiūlė lietuvių liaudies žiemos švenčių laikotarpio dainų rinkinėlį, tinkantį susibūrimams, šventiniams renginiams.

Seminarų vaizdo įrašą ir visą pranešimų medžiagą galima rasti Etninės kultūros globos tarybos svetainės skyrelyje „Globali Lietuva ir tautinė tapatybė“.

EKGT informacija