Etninės kultūros globos taryba 2026 m. paskelbė atmintinais Kanklių metais, papildydama ir prisidėdama prie Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos dėl Skriaudžių kanklių ansamblio 120-ies metų sukakties minėjimo.

1906 m. Skriaudžiuose buvo įkurtas pirmasis Lietuvoje kanklių ansamblis ir 2026 m. minimos 120-osios šio ansamblio įkūrimo metinės.

Mūsų šalyje kanklės nuo seno vertintos kaip ypatingas muzikos instrumentas, o kankliavimas Lietuvoje yra išlikęs kaip ilgametę savito muzikavimo tradiciją tęsiantis gyvasis kultūros paveldo reiškinys.

Skriaudžiuose įkurtas pirmasis Lietuvos kanklių ansamblis padarė didelę įtaką tautiškumo stiprinimui ir muzikavimo kanklėmis plėtrai, nuo XX a. pradžios kanklės yra laikomos lietuvių kultūros bei Lietuvos nepriklausomybės simboliu ir iki šiol tebenaudojamos taip tautinio identiteto ženklas. Kankliavimo tradicijos tęstinumu rūpinasi įvairios kanklininkų bendruomenės, plečiasi kankliavimo raiška, didėja kanklių gamybos meistrų poreikis, o šios srities puoselėtojai siekia kanklių ir kankliavimo tradiciją įrašyti į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Etninės kultūros globos taryba siūlo Lietuvos Respublikos valstybės institucijoms, savivaldybėms, žiniasklaidos priemonėms, nevyriausybinėms organizacijoms, užsienio lietuvių bendruomenėms aktyviai prisidėti prie atmintinų Kanklių metų įgyvendinimo 2026 metais.

EKGT kartu su savivaldybėmis parengė Kanklių metų įgyvendinimo 2026 metais veiksmų planą. Su planu galima susipažinti Tarybos nutarime Nr. TN-18 „Dėl Kanklių metų įgyvendinimo 2026 metais veiksmų plano patvirtinimo“.

Taryba 2025-12-02 nutarimu Nr. TN-19 patvirtino Kanklių metų ženklą. Taryba kviečia Kanklių ženklą 2026 metais naudoti kuo plačiau: leidiniuose, renginių atributikoje, interneto svetainėse, susirašinėjimo dokumentuose, ant suvenyrų ir t. t. 

Kanklių metų logotipų versijos pateikiamos žemiau:

/media/image/Kankliu-metai-2026_logotipas.png

/media/image/Kankliu-metai-2026_logotipas_JUODAS.png

/media/image/Kankliu-metai-2026_logotipas_BALTAS.png

EKGT informacija

2025 m. gruodžio 1–2 d. Etninės kultūros globos taryba surengė nuotolinius seminarus, skirtus pasaulio lietuvių bendruomenių nariams ir lituanistinių mokyklų mokytojams. Seminaruose buvo nagrinėjamos lietuvių žiemos šventinės tradicijos, taip pat vyko praktiniai užsiėmimai, kuriuos dalyviai galės pritaikyti savo veikloje.

Seminarų metu Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė apžvelgė žiemos kalendorinius papročius, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektorė, etnomuzikologė Lijana Šarkaitė-Viluma pristatė žiemos švenčių folklorą. Taip pat skaityti pranešimai apie senąsias dovanojimo tradicijas Lietuvoje ir lietuviško tradicinio šiaudinio sodo rišimą, vyko kūrybinės dirbtuvės.

Etninės kultūros globos taryba taip pat pasiūlė lietuvių liaudies žiemos švenčių laikotarpio dainų rinkinėlį, tinkantį susibūrimams, šventiniams renginiams.

Seminarų vaizdo įrašą ir visą pranešimų medžiagą galima rasti Etninės kultūros globos tarybos svetainės skyrelyje „Globali Lietuva ir tautinė tapatybė“.

EKGT informacija

Etninės kultūros globos taryba parengė raštą, kuriuo dar kartą primena apie turtingą ir savitą lietuvišką advento ir kalėdinių papročių paveldą bei kviečia savivaldybes būti aktyviomis šių tradicijų puoselėtojomis. Taryba pabrėžia, kad lietuviškų žiemos švenčių sklaida padeda formuoti patrauklų Lietuvos įvaizdį ir prisideda prie UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos įgyvendinimo.

Etninės kultūros globos taryba siūlo organizuojant renginius advento ir kalėdiniu laikotarpiu ypač atkreipti dėmesį į šiuos papročius, kurie galėtų būti sėkmingai tęsiami kūrybiškai pritaikant dabarčiai:

Adventinės vakaronės. Daug kur Lietuvoje advento laikotarpiu buvo būdinga žmonėms rinktis pavakaroti, per tuos susibūrimus sekti pasakas ir įvairias istorijas, dainuoti senąsias dainas (su priedainiais leliumai ir kt.), žaisti žaidimus.

Tradiciniai advento turgūs. Advento laikotarpiu kas savaitę vykdavo turgūs, daugiausia Aukštaitijoje: pirmasis vadinosi šeškaturgiu, antrasis – skaistaturgiu, trečiasis – saldaturgiu. Mažoji Lietuva ir dabar garsėja gruodžio viduryje rengiamu Žąsų turgumi, kurio kilmė siejasi su tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje paskelbta ekonomine programa.

Aplinkos dekoravimas šiaudiniais ir kitais tradiciniais dirbiniais. Šiam žiemos metui būdinga šiaudinių sodų ir kitų dirbinių iš šiaudų rišimo tradicija. Per Kalėdas nuo seno buvo įprasta namuose pakabinti naują šiaudinį sodą, pasipuošti kitais  šiaudiniais dirbiniais, popieriniais karpiniais, mediniais paukšteliais, javų pėdais ir visžaliais augalais.

Advento vainikų paprotys. Viena iš Lietuvoje vis labiau plintančių tradicijų, atkeliavusi per Mažąją Lietuvą – adventinių vainikų rišimo ir keturių vainiko žvakelių uždegimo paprotys.

Kalėdų eglutės puošimas tradiciniais dirbiniais. Lietuvoje nuo XIX a. vidurio gyvuoja paprotys puošti Kalėdų eglutę pasižymi tradiciniais papuošimais iš šiaudų, popieriaus ir kt.

Blukio vilkimo ir deginimo paprotys. Kalėdų pradžia pasižymi apeiginę prasmę turinčiu papročiu – triukšmingu kaimynų lankymu tempiant blukį (medžio trinką, kelmą ar kaladę), kuris sudeginamas simbolizuojant per metus susikaupusio blogio sunaikinimą.

Senio Kalėdos ypatybės. Lietuviškas Senis Kalėda skiriasi nuo Santa Klauso tiek savo išvaizda (vietoj raudonos aprangos – išvirkšti kailiniai, sujuosti juosta ar lininiu rankšluosčiu), tiek savo kalba (pasižyminčia tradicinėmis oracijomis, palinkėjimais), tiek veiksmais (vienas svarbiausių veiksmų – laiminimas beriant grūdus, linkint gerovės, skalsos ir darnos būsimais metais).

Triukšmingos šokių vakaronės ir kalėdotojų vaikštynės „tarpušvenčiu“. Nuo Kalėdų antrosios dienos iki Trijų Karalių šventės sausio 6 d. („tarpušvenčiu“) buvo įprasta Lietuvoje beveik kasdien rengti šokių vakarones, taip pat tuo laikotarpiu vykdavo persirengėlių (kalėdotojų) vaikštynės.

2025 m. gruodžio 1–2 d. vyks Etninės kultūros globos tarybos rengiami nuotoliniai seminarai, skirti pasaulio lietuvių bendruomenių nariams ir lituanistinių mokyklų mokytojams. Seminaruose bus nagrinėjamos lietuvių žiemos šventinės tradicijos, o dalyviai galės išbandyti praktinius užsiėmimus.

Seminarų programa

Gruodžio 1 d.:

• 19:00–20:00 val. – „Žiemos kalendoriniai papročiai“, lekt. doc. dr. Dalia Urbanavičienė.

• 20:00–21:00 val. – „Žiemos švenčių folkloras“, lekt. Lijana Šarkaitė-Viluma.

Gruodžio 2 d.:

• 19:00–20:00 val. – „Senosios dovanojimo tradicijos Lietuvoje“, lekt. dr. Audronė Daraškevičienė.

• 20:00–21:00 val. – Kūrybinės dirbtuvės „Lietuviškas tradicinis šiaudinis sodas“, lekt. Rasa Gelčienė.

Paskaitų laikas nurodytas Lietuvos laiku, todėl dalyviai turėtų patikrinti laiko skirtumą savo šalyje.

Prisijungimo nuorodos:
Gruodžio 1 d. – Prisijungti
Gruodžio 2 d. – Prisijungti

Dalinkitės su draugais ir kolegomis, kad kuo daugiau pasaulio lietuvių galėtų prisijungti!

EKGT informacija

Klaipėdos universitetas 2025 lapkričio 20–21 d. organizuoja tarptautinę konferenciją, skirtą pirmojo lietuvių liaudies dainų rinkinio – Liudviko Rėzos „Dainos, oder Litthauische Volkslieder“ (1825) – 200-osioms išleidimo metinėms pažymėti.

2025 metais pažymime ypatingą įvykį – 200-ąsias Liudviko Rėzos rinkinio „Dainos, oder Litthauische Volkslieder“ (Königsberg, 1825) išleidimo metines. Liudvikas Rėza (1776–1840) yra įžymus Mažosios Lietuvos kultūros veikėjas – teologas, filologas, poetas, vertėjas ir tautosakininkas. Suvokdamas liaudies kūrybos svarbą tautinei savimonei ir kultūrinės atminties išsaugojimui jis sudarė pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį, kuris tapo pamatiniu darbu lietuvių folkloro tyrimų istorijoje. Aštuoniasdešimt penki lietuvių liaudies dainų tekstai su vokišku vertimu ir komentarais, septynios melodijos pristatė lietuvių liaudies kūrybą Europos auditorijai, įrodė, jog liaudies dainos yra vertingos ne tik meniniu, bet ir kultūriniu bei istoriniu požiūriu.

Šia iškilia proga kviečiame pagerbti Liudviko Rėzos atminimą ir iš naujo įvertinti jo darbą: kaip „Dainos“ paveikė lietuvių tautosakos, kalbos ir kultūros tyrimus, kokią reikšmę jos turi etnologijos ir folkloristikos mokslui, kokią vertę kuria šiuolaikinėje kultūroje.

Konferencijos tema ir dedikacija atveria galimybes pranešimų įvairovei. Šis renginys skirtas naujausiems nurodytų sričių tradicijos ir modernybės sąveikos tyrimams bei moksliniam dialogui apie liaudies kūrybos ir kultūros reikšmę tiek istorinėje perspektyvoje, tiek šiandieniniame kontekste.

Visa informacija Klaipėdos universitete vyksiančią konferenciją „Tradicijos ir modernybės sąveika“: Tradicijos ir modernybės sąveika | Klaipėdos universitetas

EKGT informacija

Organizatorių nuotr.