Etninės kultūros valstybinė globa: teisinis reglamentavimas ir finansavimas
Dr. Regina Mikštaitė-Čičiurkienė. 2019. Etnokultūrinių projektų finansavimo būklė bendrojo kultūros konkursinio finansavimo kontekste Lietuvoje. Tyrimo tikslas – atlikti etnokultūrinių projektų finansavimo būklės analizę bendrojo kultūros projektinio LKT bei rajonų savivaldybių kontekste Lietuvoje ir nustatyti, ar pasiteisino regioninis modelis ir savivaldybių kultūros tarybų rėmimo programa.
Doc. dr. Rimantas Astrauskas. 2018. Nematerialaus kultūros paveldo apsauga: tarptautinių ir nacionalinių juridinių dokumentų taikymo Lietuvoje ir kitose šalyse patirtis. Tyrimo tikslas – išanalizuoti ir įvertinti tarptautinius ir nacionalinius juridinius įrankius (rekomendacijas, konvencijas, įstatymus ir kt.), kuriais nustatoma nematerialaus kultūros paveldo – tradicinės žinijos ir gebėjimų – valstybinė globa, įvertinti jų veiksmingumą ir taikymo ribojimus.
Doc. dr. Gaila Kirdienė. 2018. Etnologijos krypties ir susijusių mokslo šakų projektų konkursinio finansavimo būklė 2013–2017 m. Tyrimo tikslas – atskleisti priežastis, dėl kurių sumažėjo etnologijos (kultūrinės antropologijos), folkloristikos ir susijusių mokslų projektų finansavimas humanitarinių ir socialinių mokslo projektų konkursinio finansavimo kontekste.
Doc. dr. Filomena Kavoliutė. 2017. Lietuvos gyvenamųjų vietovių vardai, priedas 1, priedas 2. Tyrimo tikslas – supažindinti su iš sovietmečio paveldėta gyvenamųjų vietovių situacija ir sudaryti Lietuvos gyvenamųjų vietovių vardų, kaip kultūros istorijos nematerialiųjų objektų, kuriems reikalinga neatidėliotina apsauga, sąrašą.
Etninės kultūros ugdymas ir etninės kultūros specialistų rengimas
Loreta Lichtarovičienė. 2020. Etnokultūrinio ugdymo ypatumai ir svarba jaunimo ir suaugusiųjų amžiaus grupėse. Tyrimo tikslas – aprašyti formaliojo etnokultūrinio ugdymo(si) ypatumus Lietuvos suaugusiųjų gimnazijose, nustatyti etnokultūrinio ugdymosi svarbą asmenybės brandai.
Rūta Čėsnienė ir Asta Valiukevičienė. 2019. Pradinio ugdymo programinių dokumentų analizė etninės kultūros ugdymo aspektu. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kiek dabartinė pradinio ugdymo bendroji programa užtikrina etnokultūrinio ugdymo efektyvumą, kokias etninės kultūros integravimo galimybes numato ši programa.
Doc. dr. Laimutė Anglickienė ir doc. dr. Dalia Senvaitytė. 2018. Etnologijos studijos ir etninės kultūros specialistų rengimas Lietuvoje Europos Sąjungos šalių kontekste. Tyrimo tikslas – išnagrinėti etnologijos studijų ir etninės kultūros specialistų rengimo situaciją Lietuvoje Europos Sąjungos šalių kontekste.
Rūta Čėsnienė ir Asta Valiukevičienė. 2018. Etninės kultūros temos ugdymo programose. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kiek dabartinės bendrosios ugdymo programos užtikrina etnokultūrinio ugdymo efektyvumą.
Doc. dr. Arūnas Vaicekauskas. 2017. Etnokultūros integravimas į bendrojo lavinimo dalykus: planai ir realybė. Tyrimo tikslas – patikrinti, kaip etnokultūrinį ugdymą mokyklose esamuoju laiku įtakoja 2012 metais patvirtinta Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendroji programa; išsiaiškinti, ar integracinė etnokultūrinio ugdymo politika pasiteisina praktiškai. T.y. siekiama atskleisti realias mokytojų galimybes integruoti etninės kultūros dalykus į kitų pagrindinio ugdymo dalykų pamokas, išryškinti kylančias problemas ir pasekmes.
Dr. Dovilė Kulakauskienė. 2017.Etninės kultūros specialisto poreikis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose – Kauno mieste bei Vilniaus miesto gimnazijose ir pagrindinėse mokyklose. Tyrimo tikslas – atsižvelgiant į sudėtingą etninės kultūros situaciją Lietuvos švietimo sistemoje, remiantis Kauno ir Vilniaus miestų bendrojo lavinimo administracijos darbuotojų ir mokytojų patirtimi, ištirti etninės kultūros ugdymo situaciją mokyklose. Tuo remiantis nustatyti etninės kultūros specialistų (kvalifikuotų etninės kultūros pedagogų) poreikį ir reikšmę Lietuvos mokyklų ugdymo procese.
Dr. Andželika Bylaitė-Žakaitienė. 2017. Etninės kultūros specialisto poreikis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose – Klaipėdos mieste bei Vilniaus miesto progimnazijose. Tyrimo tikslas – nustatyti etninės kultūros specialisto poreikį bendrojo lavinimo mokyklose lyginant Vilniaus ir Klaipėdos miestų progimnazijų bei kitų Klaipėdos miesto mokyklų, vykdančių pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, administracijos darbuotojų ir mokytojų nuostatas dėl etninės kultūros.
Loreta Lichtarovičienė. 2017. Etninės kultūros ugdymas Lietuvos suaugusiųjų įstaigose. Tyrimo tikslas – išanalizuoti etninės kultūros ugdymo apraiškų kokybę ir kiekybę Lietuvos suaugusiųjų ugdymo įstaigose (gimnazijų, mokymo centrų ir vidurinių mokyklų), aprėpiant etnokultūrinę veiklą formaliajame ir neformaliajame ugdyme.
Dr. Nerijus Brazauskas. 2016. Etninės kultūros disciplina (-os) Lietuvos universitetuose. Tyrimo tikslas – ištirti etninės kultūros disciplinos (-ų) vietą valstybinių Lietuvos universitetų studijų programose.
Prof. dr. Lina Petrošienė. 2016. Lietuvos kariuomenės dainų repertuaro istorinė raida ir šių dienų poreikiai. Tyrimo tikslas – nustatyti Lietuvos kariuomenės dainų repertuaro kitimą atskirais laikotarpiais, įvertinti dainos vietą šių dienų Lietuvos kario gyvenime.
Tautodailės ir amatų būklė
Asta Valiukevičienė. 2020. Tradicinių amatų būklės kaita 2005–2019 m. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti Lietuvos tradicinių amatų ir tautinio paveldo produktų sklaidos situaciją, verslo būklę Lietuvoje bei plėtros galimybes.
Renata Laivytė. 2020. Tradicinės namų statybos amatų (dailidės, stogdengio, krosnininko, kalvio) būklės kaita Lietuvoje 2005–2019 m. Tyrimo tikslas – tradicinei statybai būtinų amatų, kurie nurodyti EKGT 2004 m. patvirtintame „Tradicinių amatų ir verslų sąraše“ (dailidės, stogdengio, krosnininko, kalvio amatai) būklės kaitos nuo 2005 m. Lietuvoje analizė.
Dr. Vytautas Tumėnas. 2019. Lietuvos medžio drožybos ansamblių klasifikacija ir plėtros bei globos perspektyvos. Tyrimo tikslas – identifikuoti, susisteminti ir suklasifikuoti visų lauko medžio drožybos objektų ansamblių viešose erdvėse ir jų kūrėjų gausą ir įvairovę Lietuvoje, nustatyti buvusias ir esamas jų plėtros kryptis, stiprybes ir trūkumus bei regioninius (savivaldybių) skirtumus ir savitumus.
Renata Laivytė. 2019. Ornamentinės medinės puošybos tradicijos namų išorės architektūroje būklės ir tendencijų analizė Šiaurės Vakarų Žemaitijoje. Tyrimo tikslas – atlikti lyginamąją analizę įvertinant Šiaurės vakarų Žemaitijos regiono išlikusių istorinių tradicinių namų ir 1990–2018 m. atnaujintų ar pastatytų namų puošybos situaciją šiandien šiais aspektais: puošybos naudojimas, puošybos vaidmuo reprezentuojant etninį regiono savitumą, propaguojant tradicinį ornamentą, medinę puošybą; puošybos vaidmuo pritaikant vietinius tradicinius amatus ir tautodailę, nustatant vyraujančias namų puošybos tendencijas ir išsiaiškinant puošybos naudojimo panašumus bei skirtumus valstybės reglamentuojamos ir nereglamentuojamos architektūros teritorijose.
Jonas Rudzinskas. 2019. Tradiciniai amatai šiandien.
Dr. Rasa Bertašiūtė. 2018. Tradicinė dailidystė Lietuvoje. Tyrimo tikslas – ištirti tradicinės dailidystės būklę Lietuvoje.
Raimondas Garsonas. 2018. Utenos krašto armonikų meistrai ir jų darbo armonikos. Tyrimo tikslas – tęsti Peterburgo armonikų gyvavimo tradicijas Utenoje; rengti Utenos rajono nematerialaus kultūros paveldo sąvadą.
Prof. dr. Rimantas Balsys. 2017. Lietuvos mitologiniai parkai. Tyrimo tikslas – surinkti pirminę medžiagą apie Lietuvos teritorijoje įkurtus (sukurtus) mitologinius parkus ir parengti preliminarų turistinį maršrutą.
Etninės kultūros raiška etnografiniuose regionuose
Dr. Juozas Pabrėža. 2019. Žemaičių kalbos praeitis ir dabartis. Tyrimo tikslas – aptarti sąvokų „žemaičių kalba" ir „žemaičių tarmė" vartojimo lauką, išskirti žemaičių kalbos tapatybės pagrindinius ženklus, išryškinti svarbiausius žemaitiško rašto ypatumus. Dr. J. Pabrėžos paskaitą „Žemaičių kalbos praeitis ir dabartis“ galima peržiūrėti čia >>>
Dr. Alma Ragauskaitė. 2018. Regioninės veiklos raiška XX a. pradžioje. Tyrimo tikslas – identifikuoti regioninės savimonės raidos teritorinę raišką.
Dr. Dovilė Kulakauskienė ir dr. Andželika Bylaitė-Žakaitienė. 2018. Etninės kultūros sklaidos Lietuvos regioninėje (vietinėse) televizijoje vertinimas: regioninių televizijų asociacijos atvejo analizė. Tyrimo tikslas – įvertinti etninės kultūros sklaidą regioninėje (vietinėje) televizijoje atliekant Regioninių televizijų asociacijos atvejo analizę.
Doc. dr. Dalia Urbanavičienė. 2016. Etnografinių regionų ir administracinio suskirstymo santykis Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Tyrimo tikslas – įvertinus Lietuvos etnografinių regionų istorinę, kultūrinę ir administracinę raidą bei šių dienų demografinę situaciją, remiantis kitų Europos šalių regionine politika, aptarti ir siūlyti galimus administracinio suskirstymo variantus.
Etninės kultūros būklė bendruomenėse
Dr. Rita Balkutė. 2019. Etnokultūrinių tradicijų tęstinumo būklės tyrimas Vilniaus rajono šiaurės rytinėje dalyje. Tyrimo tikslas – nustatyti etninės kultūros reiškinių esamą būklę Vilniaus rajono šiaurės rytų dalyje.
Prof. dr. Jonas Mardosa. 2018. Raižių totorių etnokultūrinis palikimas. Tyrimo tikslas - remiantis etnografine medžiaga bei istoriniais duomenimis tirti Raižių totorių etnokonfesninę bendruomenę.
Giedrė Barkauskaitė. 2018. Tradicinių švenčių tęstinumas ir kaita lietuvių bendruomenėse užsienio šalyse. Tyrimo tikslas - atskleisti tradicinių švenčių perimamumą lietuvių užsienio bendruomenėse.
Auksė Noreikaitė. 2017. Latvijos lietuviai ir jų tapatumo raiška XXI a. Tyrimo tikslas – ištirti, kaip formuojasi ir reiškiasi Latvijos lietuvių etninis tapatumas XXI a. pradžioje bei pateikti rekomendacijas, kurios padėtų stiprinti ir išlaikyti lietuviškąją tapatybę beitradicijas.
Doc. dr. Rasa Račiūnaitė-Paužuolienė. 2017. Anglijos lietuvių kultūrinė ir religinė tapatybė. Tyrimo tikslas – pasitelkus Anglijos lietuvių emigrantų bendruomenės (Londono lietuvių šv. Kazimiero Romos katalikų parapijos bendruomenė, trijų prestižinių Anglijos universitetų studentų ir absolventų bendruomenė ir ekonominių emigrantų bendruomenė) tinklus, jų puoselėjamas šiuolaikines šeimos šventes, nustatyti lietuvių kultūrinę ir religinę tapatybę.
Jonas Tilvikas. 2017. Lietuvininkų liaudies medicina. Tyrimo tikslas - aprašyti lietuvininkų liaudies medicinos faktus, remiantis pateikėjų patirtimi nuo XXa. vidurio iki XXIa.pradžios.
Doc. dr. Arūnas Vaicekauskas. 2016. Institucinė įtaka Užgavėnių tradicijų tęstinumui XX šimtmečio pabaigoje – XXI šimtmetyje: lyginamasis atvejų tyrimas. Tyrimo tikslas – ištirti, kaip Užgavėnių šventės tradicijos šiandien tęsiamos kaimo bei miesto erdvėje ir kokios įtakos šventės formų kaitai gali turėti išorinio poveikio institucijos – nuo vietos etnokultūros entuziastų ar folkloro kolektyvų veiklos iki švietimo ar kultūros įstaigų, atsakingų už etnokultūros veiklą, potvarkių.
V. Atkočiūnienė. 2016. Etninės kultūros ugdymo raiška bendruomenių gyvenime. Tyrimo tikslas – susisteminti ir išanalizuoti informaciją apie seminarų „Etninė kultūra bendruomenių gyvenime – tradicijos, šiandiena“ turinį ir jo naudingumą dalyvavusiems įvairių institucijų specialistams ir bendruomenių nariams.
Audronė Daraškevičienė. 2016. Vaikų darbas XX–XXI a. Lietuvoje. Tyrimo tikslas – atskleisti vaiko auklėjimo tradicijų tęstinumą ir kaitą XX–XXI a. Lietuvos šeimose.
Arvydas Kirda. 2016. Baltarusijos kraštų (Gervėčių, Pelesos, Rodūnės, Lydos) lietuvių bendruomenių muzikavimo tradicijos kaita XX a. antroje pusėje – XXI a. pradžioje.Tyrimo tikslas – atskleisti Baltarusijos lietuvių bendruomenių muzikavimo tradicijos kaitos savitumus Pelesos, Rodūnės krašte ir Lydos mieste XX a. antroje pusėje – XXI a. pradžioje ir pateikti rekomendacijas, kokios priemonės galėtų padėti stiprinti šių savitų bendruomenių lietuviškumą, regioninės ir tautinės savimonės išlaikymą.
.jpg)