Kviečiame pažinti etninę kultūrą kaimo turizmo sodybose!
Nuo 2019 metų Etninės kultūros globos taryba kartu su Lietuvos kaimo turizmo asociacija, Žemės ūkio ministerija ir Turizmo rinkodaros asociacija organizuoja Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkursą. Konkurso prizines vietas bei nominacijas laimėjusios sodybos įtraukiamos į Etninės kultūros globos tarybos rengiamą Lietuvos etnokultūrinių kaimo turizmo sodybų gidą. Kviečiame juo naudotis planuojant įdomią kelionę, ieškant vietos šeimos šventei ar rengiant klasės išvyką.
Daugelyje šių sodybų rasite puoselėjamą tradicinę architektūrą, išsaugotą arba atkurtą interjerą. Kitose galėsite susipažinti su tradicinėmis augalų ir gyvūnų veislėmis arba pasivaišinti kulinarinio paveldo patiekalais. Trečiose turėsite galimybę mokytis tradicinių amatų, dalyvauti etnokultūrinėse šventėse, sodybų šeimininkai supažindins su apylinkių istorinėmis vietomis. Kviečiame šiose sodybose ilsėtis ir pažinti Lietuvos etnografinių regionų papročius!
„Pagulbis“ – tai dvarelis su visais išsaugotais autentiškais pastatais, kurie po šiai dienai rakinami prieš 100 metų nukaltais raktais. Namą supa tradicinių gėlių darželiai ir senas obelų sodas. Prie vartų auga šermukšnis, saugantis nuo blogos akies ir kitų negandų. 
Senosios Gegužinės ūkį savo protėvių žemėje įkūrė entuziastingi senosios Lietuvos kaimo architektūros tyrinėtojai, architektai Neringa ir Rolandas Bortkūnai. Sodyboje preciziškai atkurtos visos tradicinės Aukštaitijos kaimo sodybos detalės. Be to jaukumas sukuriamas pasitelkiant ir šiuolaikines technologijas.
Pirmieji Senosios Ruslių sodybos šeimininkai į Ruslius gyventi atsikėlė 1938 metais. Nors laikmetis buvo nelengvas, sodyba pamažu plėtėsi: atsirado klėtis, svirnas, kiti svarbūs kasdieniam gyvenimui pastatai. Atlaikiusi sovietinį sodybų naikinimo vajų, didelio šeimininkų užsispyrimo ir tiesiog laimingo likimo dėka sodyba išliko iki šių dienų, ir jos takeliais vaikšto šią sodybą sukūrusios šeimos palikuonys.
Sodyba „Vėjų fėja“ yra įsikūrusi aukštaitiškame ūkyje, kurio amžius siekia 150 metų. Visi pastatai renovuoti, tačiau kiekvienas iš jų tebestovi savo vietoje, kokia jam buvo paskirta laikantis Aukštaitijai būdingų sodybos planavimo tradicijų. Sodybos pastatus supa seni ąžuolai, eglės, beržai ir sodas, kuriame auga tradicinių veislių vaismedžiai. Šalia sodybos – ežerai ir miškai. 
Laumės sodyba prie Mūšos tyrelio – tai erdvė, kurioje kuriamas vaizduotę žadinantis lietuvių mitologinės būtybės Laumės pasaulis. Laumė, kurią įkūnija pati sodybos šeimininkė Gerda Kinderienė, gali ne tik pavedžioti po greta esantį Mūšos tyrelį, bet ir pravesti įvairiausių užsiėmimų sodyboje. Čia ji turi iš pelkėje surastų šaknų suręstą burtų vigvamą, o sename moliniame tvarte įrengta visa edukacijų erdvė.
Ažvinčių sodyba įsikūrusi buvusios dvarvietės valdose, išsaugant autentišką išplanavimą. Daugelis pastatų rekonstruoti, išlaikant daugelį senosios architektūros detalių. Tai ramybe, nepriekaištinga švara ir subtiliu skoniu dvelkianti poilsio sala. Į ją patenkama senu akmenimis grįstu keliu. Sodybą supa natūralios kalvelės ir daubelės, ją globoja seni dvaro klevai, akacijos, alyvos, jazminai. .jpg)
Sodybos „Po vienu rūmu“ įdomybė – sena dzūkiška pirkia su išsaugotu autentišku interjeru. Kadaise tai buvo ir gyvenamasis, ir ūkinis pastatas. Iš čia ir sodybos pavadinimas: būtent taip Dieveniškėse buvo vadinami namai, kuriuose po vienu stogu gyveno ir žmonės, ir gyvuliai. 
Linos Černiauskienės sodyba – išsaugota tradicinė dzūkiška sodyba, pritaikyta jaukiam šeimos poilsiui. 
Laimos ir Kosto Mačionių sodyba „Grikucis" gali didžiuotis itin puikiomis etnokultūrinėmis edukacijomis. Būriai vaikų (ir ne tik!) čia sužino viską nuo pradžios iki galo apie grikių auginimą ir panaudojimą: apsilankę rugsėjo arba spalio mėnesį gali pabandyti grikius pjauti pjautuvais, o nuo lapkričio iki balandžio – iškulti juos spragilais ir sumalti senovinėmis girnomis. Sodybos šeimininkai moka sudominti kiekvieną vilnos vėlimu, žvakių liejimu, kiaušinių marginimu. Sodyboje laukia smagūs senoviniai žaidimai, o alkani vaišinami pagal visas dzūkų tradicijas kepamais grikiniais blynais, babkomis ir sausainiais (ne bereikalo parinktas toks sodybos pavadinimas!).
Sodyba „Šilas" įkurta 1936 metais. Kiemas aptvertas tradicine dzūkiška eglišakių tvora, kiemo centre stovi gyvenamasis namas, šalia jo svirnas, tvartas, pirtis. Kitoje keliuko pusėje kluono pastate, kur anksčiau buvo laikomi pašarai, dabar įrengtos amatų dirbtuvės edukacijoms, sodyboje yra duonkepė krosnis.
Dalgedų sodyba įdomi kuriamu namų muziejumi. 1928 metais statytame dabartinių šeimininkų senelių name kaupiama tradicinių apyvokos daiktų (medinių statinaičių, rėčių, sviestamušių, indų, melžtuvių, sūrspaudžių, molinių puodų, pintų krepšių, piestų, girnų, duonkubilių, druskinių, žarsteklių, trikojų, ratelių, audimo staklių) kolekcija.
Sodyba „Pakalnė“ įsikūrusi Rusnės saloje, ant Pakalnės upės kranto. Kaip ir dera senai žvejo sodybai: nuo namo iki upės tik 30 metrų, upe tik 2 kilometrai iki Kuršių marių. Sodyba rekonstruota stengiantis kiek įmanoma išsaugoti šio krašto tradicijas, pritaikant ją šiuolaikinio žmogaus poreikiams. Pagrindinio namo stogas dengtas nendrėmis, jį puošia tradiciniai apvadai. Aplinkui – vaistažolių darželiai, aptverti tradicinėmis tvorelėmis. Sode auga tradiciniai vaismedžiai ir vaiskrūmiai.
Sodyba „Ėvė“ – tai restauruotas 1900 m. statybos didysis pievininkų laukininkų namas (buvusi Minijos kaimo mokykla) su ūkiniais pastatais (staldu, skūnia, rūsiu). Visi pastatai atnaujinti remiantis profesionalių tradicinės architektūros specialistų rekomendacijomis, dekoruoti drožinėtais lėkiais, vėjalentėmis, karnyzinėmis lentomis, langų apvadais ir langinėmis. Tad sodyba – išskirtinis Mažosios Lietuvos tradicinės architektūros pavyzdys. Šeimininkai saugo išlikusius sodybos baldus, buities rakandus, kaupia Mingės kaimo gyventojų dovanotus eksponatus, juos išradingai eksponuoja. Tad čia galima daug sužinoti ne tik apie Mažosios Lietuvos tradicinę architektūrą, bet ir apie žmonių gyvenimą, amatus, užsiėmimus.
Mociškių palivarkas – tai renovuota Mažosios Lietuvos ūkininko sodyba. Dabartinis jos šeimininkas Sigitas Stonys svečius pasitinka pasipuošęs tautiniu kostiumu ir nusiteikęs atskleisti daugybę šio krašto istorijos bei kultūros paslapčių. Sodyba garsėja puikiomis edukacijomis apie lietuvininkų kulinarinį paveldą. Svečiai kviečiami į šiam karštui būdingą kafijos gėrimo ceremoniją. Jie gali sudalyvauti ypatingo Mažosios Lietuvos šiupinio gamyboje. 
„Gervių giesmė" – sodyba, kurioje išsaugoti autentiški, tradiciniai Suvalkijos (Sūduvos) vienkiemiui būdingi trobesiai ir jų aplinka, o taip pat – gamtos artumas ir visa ko natūralumas. Tai ramybės kampelis, supamas Kazlų Rūdos miškų. Prie stubos žaliuoja subtilios estetikos tradicinis gėlių darželis. Interjeras pasižymi gausybe tradicijai būdingų elementų: namo sienos – rąstinės, langai puošti popierinėmis karpytomis užuolaidomis, dauguma baldų – senoviniai, lovos apklotos rankų darbo lovatiesės.
Kaimo turizmo sodyba „Mockynė“ įsikūrusi labai vaizdingoje vietoje – ant aukšto Nemuno kranto, nuo kurio atsiveria vaizdas į upę ir kitame krante matomą Vilkijos miestelį. Čia gyvena jau trečia tos pačios šeimos karta. Šeimininkai pagarbiai saugo tradicinę Suvalkijos (Sūduvos) krašto architektūrą, išmoningai integruodami naujoves.
Sodyba „Kukarskė“ – tai renovuota XX a. pradžios suvalkiečio sodyba, kurioje pastatai stovi taip, kaip įprasta šiam regionui, o juos supa seni ąžuolai, liepos, senas obelų, vyšnių ir slyvų sodas. 
Suvalkiečio sodyba – tai išsaugotas XIX a. pabaigos etnografinis ūkis su dideliu kiemu ir sodu, klėtimi ir kitais ūkiniais pastatais. Šalia miškas ir Nemunas, o taip pat penki Sudargo piliakalniai. Kiekvienas sodybos kampelis primena senus laikus, kai čia gyveno mūsų proseneliai.
„Prie šaltinio" – žemaitiška sodyba, kurioje visi pastatai pasižymi šio krašto tradicinei architektūrai būdingais bruožais. Sodyboje dunkso šulinys, kurį 1932 metais surentė dabartinių šeimininkų senelis. Tvoros daugiausia nendrinės, trobas vieną nuo kitos skiria karklų arba eglių tvoros. Visų pastatų stogai skiedriniai arba nendriniai.
Etnografinė Bilionių sodyba „Gīvenėms" – tai unikali, žemaitiško vienkiemio dvasią išsaugojusi vieta. Visi pastatai – išsaugoti senieji, sutvarkyti išlaikant autentiškas medžiagas ir formas. Sodyba aptverta žiogrine tvora. Kiemo viduryje stovi šulinys su svirtimi. Sodybą puošia pagal žemaitiškas tradicijas tvarkomi gėlių darželiai. Pavėsį jai teikia šimtamečiai ąžuolai ir kiti sodybos medžiai. 
